stanikas

×stãnikas (l. stanik) sm. (3^b) Trk, (1) NdŽ 1. NdŽ, KŽ, Kv, Ms, Lž, Upt, Žb liemenėlė: Stãniką užsisek – papai tabaluo[ja] Šll. Papiukai dygstą, stanikiùko reikėsią Krš. 2. Trk, Klm, Bsg, Kt moteriška liemenė: Oras atšalo, reikia bajinio stãniko Kln. 3. Pn, Mrk prie vaikiškų kelnaičių vietoj petnešų priduriama viršutinė dalis, susegama per pečius: Vaiku kelnaites siūk su stãniku, be stãniko smuks Šlvn. Prisiūk stãniką, ba kelnės smunka Dbk. 4. Dgl [i]per juosmenį durto drabužio viršutinė dalis: Mano paltas ant stãniko siūtas Rk.